Gyventi laikrodžio tempu: kaip tekėjo laikas Antikoje, Viduramžiais ir dabar?

Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas