Homo cultus. Istoriko teritorija. Ištrūkusios iš pragaro

Pokalbio epicentre – ką tik pasirodžiusi Palmiros Galkontaitės ir Linos Šlipavičiūtės knyga „Ištrūkusios iš pragaro“, kurioje užfiksuotos 16-kos ukrainiečių moterų karo patirtys. Šios patirtys sukrečia ir kartu priverčia knygos skaitytojus užsiimti savistaba svarstant pamatinius egzistencinius klausimus.Kaip knygos autorės ieškojo iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių moterų, kurios galėtų papasakoti apie savuosius išgyvenimus kare? Kaip vyko pokalbiai? Kokie iš jų buvo patys sunkiausi? Ar tikrai buvimas kartu bei rūpesčio ir atidos kupinas kalbėjimasis gydo? Ar sprendimas piešti savąsias istorijas pasakojančias moteris buvo spontaniškas? Kaip buvo atrasta dienoraščio įrašus imituojanti knygos forma?Viena iš knygos herojų Aliona (inžinierė, baldų konstruktorė iš Kryvyj Riho) sako: „Ir man baugu, kad mano sūnus ir mano anūkai nekęs rusų. Ne šiaip nemėgs, o nekęs. Nes ko nors neapkęsti yra baisu. Dar baisiau, kai ta neapykanta ima tarpti vaikų sieloje“. Atrodo jog vienas iš Vladimiro Putino tikslų – pasėti neapykantos sėklas Rusijoje, Ukrainoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje. Jeigu jos sudygs – tai bus ilgalaikė šio karą pradėjusio diktatoriaus pergalė.Ko galime išmokti iš siaubingus dalykus patyrusių, bet nepasiduodančių nužmoginančiai neapykantai, mokėjimo džiaugtis gyvenimu nepraradusių ir turinčių drąsos svajoti apie ateitį moterų iš Ukrainos?Pokalbis su menininke Lina Šlipavičiūte ir žurnaliste, laidų vedėja Palmira Galkontaite.Ved. Aurimas Švedas