Homo cultus. Istoriko teritorija. Keletas štrichų kolektyviniam Lietuvos fotografų bendruomenės portretui (XIX a. VI-IX deš.)

Fotografija į Lietuvą, kaip ir į kitas šalis, atėjo kaip modernybės atributas ir simbolis. Kaip XIX a. VI a. dešimtmečio Lietuvos visuomenė priėmė šią techninę naujovę? Ar požiūris į tai kas yra fotografija ir kuo ji reikšminga žmogaus gyvenime XIX a. II pusėje keitėsi?1851 metais padarytas svarbus išradimas, nuo kurio prasidėjo dagerotipijos ir talbotipijos saulėlydis, fotografija gimė antrą kartą Frederickui Scottui Archeriui išradus „šlapio kolodijaus metodą“. Kas yra šlapiojo kolodijaus fotografijų darymo būdas? Kiek iki XXI a. išliko šlapiojo kolodijaus būdu Lietuvoje padarytų nuotraukų?Kokius uždavinius sau kelia, kokias problemas sprendžia socialine fotografijos istorija užsiimantys mokslininkai?Kiek fotoateljė veikė Vilniuje ir Kaune XIX a. VI-IX dešimtmečiais? Kiek atidžiai ir kartu griežtai buvo reglamentuotas fotografų amatas?Ką tikro galima pasakyti apie pirmuosius šiuo laikotarpiu veikusius fotografus? Ar tarp fotografų būta moterų? Ar egzistuojančių duomenų užtenka nedidelės profesinės grupės kolektyvinio socialinio portreto sukūrimui? Kur ir kokį išsilavinimą buvo įgiję fotografai, kokių šalių fotografija jiems darė įtaką?XIX a. VI-IX dešimtmečių fotografija priskirtina meno ar amato sferai?Pokalbis su fotografijos istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi.Ved. Aurimas Švedas