Homo cultus. Istoriko teritorija. Kražių skerdynės: įvykis ir vaizdinys

Kas iš tiesų nutiko 1893 metais lapkričio 10-ąją dieną Kražiuose? Kiek šiam įvykiui apibūdinti tinka žodis „skerdynės“?Kodėl buvusioje LDK po 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų Rusijos valdžiai pavyko be didesnio pasipriešinimo uždaryti šimtus katalikų bažnyčių ir vienuolynų, tačiau Kražiuose tuometinė valdžia susidūrė su visuomenės nepaklusnumo akcijomis?Kokie šaltiniai mums šiuo atveju gali papasakoti, kaip mąstė ir ko siekė žmonės ginę Kražių bažnyčią nuo uždarymo, kuriuos derėtų priskirti „tylinčios daugumos“ kategorijai? Kiek kražiškių pasiryžimą išsaugoti bažnyčią ir net ją ginti jėga nulėmė ne tik religiniai, bet ir tautiniai motyvai?Kaip Kražių įvykį reikėtų suprasti Rusijos imperijos vykdytos konfesinės politikos kontekste?Kaip paaiškinti tai, jog informacija apie Kražių įvykius plačiai pasklido po pasaulio žiniasklaidą? Ko siekė šios informacijos sklaida besirūpinusieji? Kas buvo jų pasakojimų adresatas?Kodėl Kražių incidentas tapo svarbiu pasakojimu ne tik lietuviams, bet ir lenkams? Kokios aplinkybės lėmė tai, kad ilgainiui Kražių incidento reikšmė lenkų visuomenei XX a. mažėjo, kol iš viso išnyko?Koks pasakojimo apie Kražių įvykį likimas tarpukario Lietuvoje ir sovietmečio epochoje?Pokalbis su dr. Dangiru Mačiuliu ir dr. Dariumi Staliūnu, knygos „Kražių skerdynės 1893 metai lapkričio 10-oji diena” autoriais.Ved. Aurimas Švedas