Homo cultus. Istoriko teritorija. Ola ir dvi saulės. Filosofija sovietų Lietuvoje

Su kokiais iššūkiais susiduria filosofas, ėmęsis istorinio tyrimo?Kodėl Laurynas Peluritis, rašydamas disertaciją apie filosofų likimą sovietmečio epochoje, pagrindine tema ar metafora pasirinko olą? Kodėl disertacijos pavadinime yra minimos dvi saulės, o ne viena?Kaip sovietinei ideologijai turėjo tarnauti filosofai? Kuo jie galėjo būti naudingi sovietinės valdžios požiūriu? Ar komunistų partija buvo šiuos dalykus filosofų cechui aiškiai išsakiusi?Ar įlindimas į olą sovietmečio filosofui visuomet grėsė intelektualine pražūtimi?O ką šioje epochoje tarp filosofų galima pavadinti „asmenybe“ (jau nesilaikant sovietinių lekalų užduodamų matmenų)?Kokią to meto filosofų bendruomenei įtaką darė tarpukario autoritetas profesorius Vosylius Sezemanas (Lietuvoje dirbęs nuo 1923-iųjų, 1950-aisiais apkaltintas antisovietine veikla ir ištremtas į Taišeto lagerį, 1956-aisias sugrįžęs į Lietuvą ir iki mirties dėstęs Vilniaus universitete)?Daugelis filosofų ir istorikų prisimindami sovietmetį sakydavo: „Taip, laikai buvo sunkūs. Bet užtat filosofai turėjo Eugenijų Meškauską! Vien jau jo laikysena ir paskaitos rodė, kad jis išskirtinė figūra!“ Kiek pagrįstas yra šis – laisvo ir ironiško filosofo, profesoriaujančio Vilniaus valstybiniame V.Kapsuko vardo universitete – vaizdinys?Kaip 1968-aisiais pasirodęs žurnalas „Problemos“ pakeitė sovietmečio filosofų bendruomenės situaciją?Kas sovietmečio Lietuvoje buvo laisvesni – istorikai ar filosofai?Pokalbis su filosofu ir istoriku dr. Laurynu Peluričiu.Ved. Aurimas Švedas