Homo cultus. Istoriko teritorija. Pleištas, suskaldęs rytų slavų pasaulį: LDK

Ar galima teigti, jog skirtingas Lietuvos ir Rusijos „istorinis DNR“ tiesiog užprogramavo Maskvos ir Vilniaus konkurenciją, nuolat išvirstančią į karines priešstatas? Kitaip sakant – Maskvai iš principo buvo nepriimtinas Vilniaus, kaip antitezės jos kuriamai despotijai, egzistavimo faktas?Kada LDK valdovams kovojant su Maskva pavyko sukurti karinį pleištą ir įvaryti į rytų slavų pasaulį?LDK ir Maskvos konfrontacijos istorija – tikras lobynas kontrafaktinės istorijos mėgėjams, keliantiems klausimą: o kas būtų, jeigu...? Ar prasminga būtų svarstyti tokią alternatyvą: Abiejų Tautų Respublika turėjo galimybių atsilaikyti iki Napoleono Bonaparto karų pradžios ir stoti jo pusėje į kovą prieš Maskvą, o tada...?Kada Maskvos ir Vilniaus nuolatinės konkurencijos bei kovos lauke ėmė ryškėti Maskvos persvara? Ar tiesa, jog lietuvių ne sykį graudžiomis ašaromis aplaistyta Liublino unija buvo sudaryta ne todėl, kad Lenkija lietuvius privertė prie jos jungtis, o kad Rusija (vis didėjantis jos spaudimas ir ryškėjantis jėgų disbalansas) nepaliko Lietuvai jokios kitos išeities?Kalbėdami apie Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimą ir senosios Lietuvos valstybės likimą istorikai vardina įvairias išorines ir vidines priežastis. Pastaruoju metu vis dažniau užsimenama apie (kalbant šiandienos žargonu) „ukrainietiškąjį faktorių“, o būtent – kad lietuviai ir lenkai nesutiko su galimybe, jog Respubliką sudarytų ir valdytų ne dvi, o trys tautos. Ar tokiai – trilypei sąjungai – būta realių galimybių?Rusijos karas prieš LDK vyko ir iki šiol vyksta istorijos bei atminties plotmėse. Ką ir kaip istorikai turėtų nuveikti šiose – istorijos bei atminties – plotmėse gindami senosios Lietuvos valstybės ir Abiejų Tautų Respublikos žmonių atminimą?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.Ved. Aurimas Švedas