Homo cultus. Istoriko teritorija. Poindustriniai Lietuvos miestai: antropologinis portretas

Kada miestas tapo antropologijos mokslo tyrimo objektu? Kaip miestą „skaito“ antropologai? Kas yra vaikščiojimo etnografija? Ką reiškia antropologo sakomi žodžiai „suprasti miestą kaip procesą“?1964 metais Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestus tuometinė sovietų valdžia nutarė plėtoti kaip industrinius-regioninius centrus. Kaip pastarasis sprendimas pakeitė jų raidą? Nors Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestų raida sovietmečiu vyko vadovaujantis vienu modeliu, tačiau jie sovietinės industrializacijos kontekste išlaikė ir savitų bruožų. Kokie jie?Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Alytaus miestas išgyveno ekonominį nuosmukį. Per pirmuosius Nepriklausomybės metus pramonės įmonių gamybinės apimtys stipriai sumažėjo, daugelio jų veikla iš viso nutrūko. Tai lėmė nedarbą ir socialinio gyvenimo suprastėjimą.Panašiai apibūdinama ir Marijampolės situacija: pramonės įmonių privatizavimas, restruktūrizavimas, gamyklų uždarymas, finansinis sunkmetis, bedarbystė. Analogiškas likimas ištiko ir Plungę.Kuriam iš pastarųjų miesto deindustrializacijos procesas buvo mažiausiai skausmingas? Kaip Lietuvos poindustriniuose miestuose gyvenantys žmonės mato savo ateitį?Pokalbis su antropologe dr. Aušra Teleiše.Ved. Aurimas Švedas