Homo cultus. Istoriko teritorija. Prisimenant Liublino liūtį

2019-aisiais minėjome 450-ųjų Liublino unijos sudarymo metų sukaktį. Ką ši data reiškia mums XXI-ąjame amžiuje? Kokios aplinkybės lėmė tai, kad Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atmintyje susiklostė tokie skirtingi Liublino unijos vaizdiniai?Ką ir kodėl turėtume prisiminti mąstydami apie Liublino unijos sudarymo prielaidas ir šio svarbaus dokumento priėmimo aplinkybes? Kokios priežąstys privertė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politines tautas imtis dvi valstybes siejančios dinastinės – personalinės unijos keitimo ir tobulinimo darbo? Ar tikrai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prieš Liublino uniją buvo atsidūrusi geopolitiniame akligatvyje? Kodėl strigo Seimo susirinkusio Liubline darbas, o politinis Lietuvos lyderis Mikalojus Radvila Rudasis prabylo apie “grotas”, esą skyrusias Lietuvos ir Lenkijos delegatus? Ar galima mąstyti apie kokį nors Liublino unijos įnašą į Europos istoriją? Jeigu taip – kaip tą įnašą derėtų nusakyti?Kokias istorijos pamokas galėtume išmokti prisimindami ėjimą į Liublino uniją, jos sudarymą ir Abiejų Tautų Respublikos epochą?Šiuos ir kitus klausimus aptarsime su Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja moksline bendradarbe, profesore Jūrate Kiaupiene, ką tik publikavusia knygą „1569 metų Liublino unija ir Lietuva“. Ved. Aurimas Švedas