Homo cultus. Istoriko teritorija. Šeima sovietmečio Lietuvoje: tarp buities ir būties pelėsių

Kodėl sovietmetį išgyvenusių moterų atsiminimai ir pasakojimai apie šeimą blankūs, kupini ilgų pauzių ir nutylėjimų?Kas buvo „ideali šeima“ sovietinės ideologijos požiūriu? Kiek tokioje „idealioje šeimoje“ turėjo būti vaikų? Ar „idealios šeimos“ vaizdinys ilgainiui keitėsi, o gal svarbiausi idėjiniai – ideologiniai postulatai bei konkrečios praktikos išliko nepakitę?Kokia prasmė sovietmečiu buvo įdedama į raginimą sutuoktiniams kurti atvirą šeimą ir tuo pačiu – silpninti šeimos narių tarpusavio ryšius?Kaip suprasti istorikų išsakomą nuomonę, esą aistringa romantinė meilė ir šeimos kūrimas sovietinėje kultūroje buvo du nesusiję, bet privalomi asmeninių santykių etapai? „Tikroji“ meilė homo sovieticus gyvenime prasideda kai baigiasi aistra? Kodėl sovietmečiu besiruošiantys kurti šeimą žmonės buvo pratinami prie minties, kad šeimyninis gyvenimas visų pirma yra „sudėtingas, sunkus ir atsakingas“?Po Antrojo pasaulinio karo sovietinėje Lietuvoje visuotinis moterų įdarbinimas buvo vykdomas su lyčių lygybės lozungu prieš „buržuazinę šeimą“, neva įkalinusią moteris namuose. O koks buvo tikrasis sovietų valdžios tikslas priverstinai įdarbinant moteris?Koks vaidmuo sovietinėje šeimoje buvo skiriamas vyrui, apart algos parnešimo į namus kiekvieno mėnesio pradžioje?Pokalbis su knygos „Neplanuotas gyvenimas: šeima sovietmečio Lietuvoje“ autore, profesore Dalia Leinarte.Ved. Aurimas Švedas