Homo cultus. Istoriko teritorija. Slapti žodžiai: krikščioniškieji Nag Hammadi apokrifai

1945 metais Nag Hammadi vietovėje Pietų Egipte, dešiniajame Nilo krante, surasti koptų kalba rašyti tekstai, sukėlė didžiulį Bažnyčios istorikų ir pasaulio visuomenės susidomėjimą. Vieni geriausiai dabar žinomų Nag Hammadi rastų tekstų – „Tomo evangelija“ ir „Evangelija pagal Mariją“, priskiriami apokrifų kategorijai.Kas yra „apokrifas“? Kokie tekstai vadintini „krikščioniškaisiais apokrifiniais tekstais“? Kuomet ir kur jie rašyti? Koks religinis ir socialinis bei kultūrinis kontekstas šiuos tekstus pagimdė?Kas yra „gnosticizmas“? Kada apokrifinis tekstas yra pavadinamas „gnostiniu“?Ko apokrifiniuose tekstuose ieško Bažnyčios istorijos specialistai? Kodėl katalikams vertėtų pasidomėti tuo, kas liko Bažnyčios mokymo paribiuose?Pirmą kartą 1959 metais pasirodžiusi „Tomo evangelija“ (tuo metu pasirodė vertimai anglų, prancūzų, vokiečių ir olandų kalbomis) sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Kuo išskirtinis šis tekstas?„Evangelija pagal Mariją“ – vienintelis Naujoj Testamento apokrifas, pavadintas moters vardu. Koks Marijos Magdalietės portretas šioje evangelijoje kuriamas? Kodėl gnostiniuose tekstuose Marija Magdalietė neretai užima ypatingos Jėzaus Mokinės mokinės vietą?Ar Bažnyčios istorijoje būta momentų, kai apokrifams dabar priskirtini tekstai galėjo būti priskirtini kanoninių tekstų blokui?Pokalbis su knygos „Šitie yra slapti žodžiai... Nag Hammadi apokrifai“ (Naujasis Židinys – Aidai, 2022) sudarytoja, joje pateiktų apokrifų tekstų vertėja iš koptų kalbos bei mokslinių komentarų autore Gražina Kelmelyte-Ratniece ir antruoju šios knygos sudarytoju filosofu, mitologu Vytautu Ališausku.Ved. Aurimas Švedas