Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ką šiandienai liudija J. Lukšos ir N. Bražėnaitės meilės laiškai? Pokalbis su L. Vince

„Mano brangioji Nili, aš abejoju, ar kada nors sugebėsiu Tau atsilyginti ir atsidėkoti už šį Paryžių, persunktą tavuoju jaukumu. Gal pakaks tik švelniausių gyvenime prisiminimų“, – taip 1948 metų gruodžio 30 dieną rašytame laiške mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašė pro geležinę uždangą į Vakarus prasiskverbęs ir Paryžiuje kuriam laikui apsistojęs partizanas Juozas Lukša. Šiandien išlikę judviejų laiškai – 136 Juozo rašyti Nijolei ir 71 Nijolės siųstas Juozui – išleisti atskira knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“. Su knygos sudarytoja Laima Vince kalbėjomės apie tai, kaip Juozas ir Nijole susipažino, kokiomis aplinkybėmis rašė vienas kitam laiškus, kaip jie galiausiai išliko, nors abu vienas kitam buvo pasižadėję juos sunaikinti. L. Vincė taip pat pasakoja apie tai, kodėl Nijolė Bražėnaitė manė, kad jos atvaizdavimas Jono Vaitkaus filme „Vienui vieni“ kuria klaidingus stereotipus apie tarpukario Lietuvos moteris. Be to, laidoje išgirsite unikalų garso įrašą, kuriame pati Nijolė Bražėnaitė Laimai Vincei pasakoja apie tai, kaip jos mama Konstancija nacių okupacijos metais iš Kauno geto išgelbėjo du vaikus. Ved. Donatas Puslys