Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Kaip ugdyti vaikų mąstymą?

Apie filosofiją sklando gausybė mitų. Vieni mano, kad tai tik savotiškas laisvalaikio užsiėmimas, kai žmonės užuot dirbę rimtus darbus turi pakankamai atliekamo laiko, kad kalbėtų apie aukštas materijas ir klausimus, kuriais eiliniai žmonės sau galvos nekvaršina. Kiti aiškina, kad daugelio to, apie ką diskutuoja filosofai, apskritai neįrodysi, nes gi čia ne gamtos mokslai, o tik nuomonės ar tikėjimo klausimai – o dėl to juk nepasiginčysi. Dar kiti aiškina, kad filosofija yra kažkoks tai dramblio kaulo bokšte užsidariusiųjų užsiėmimas nesuprantamas eiliniam žmogui dėl sudėtingos kalbos. Dar kartais gali išgirsti raginimų nebefilosofuoti, nes filosofai esą tik apsunkina reikalus, nes jau derėtų nebe kalbėti, o imtis darbų.Tačiau Umberto Galimberti savo knygoje „Kodėl? 100 filosofijos istorijų smalsiems vaikams rašo, kad „filosofijos turėtų būti mokoma dar pradinėse klasėse“. Su knygos leidėju Viktoru Bachmetjevu kalbamės apie tai, kas yra filosofija, kokia yra filosofo misija šiandienėje visuomenėje. Taip pat svarstome tai, kodėl svarbu supažindinti vaikus su filosofija? Kaip tai daryti, kad pažintis ugdytų mąstymą, aistrą ieškoti ir gebėjimą kelti klausimus, o ne tik taptų „kalimu“ to, ką ir kada pasakė vienas ar kitas filosofas? Ką šiandien galime išmokti iš Sokrato ir kas gi yra tolerancija, be kurios neįmanomas filosofinis dialogas.Ved. Donatas Puslys