„Į gatvės meną žiūri kaip į blogį“: ar veikia nulinės tolerancijos grafičiams politika?

Spaudos apžvalga.Šiandien prasideda festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą.„Geriausi poetai nesirenka lengvų kelių. Marius Burokas taip pat nusprendė eiti sudėtingesniu keliu. Jis sėdo rašyti naujų, tokių eilėraščių, kokių dar nebuvo rašęs“, – apie knygą „Seismografas“ sako poetas Mantas Balakauskas.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė dar keliais naujais kūriniais.Prieš metus Vilniaus savivaldybė pradėjo nulinės tolerancijos grafičiams politiką – už daugiau nei pusantro milijono eurų imtasi masinio miesto sienų valymo. Tuomet kilo diskusijos: ar griežtas draudimas sumažins grafičių, ar tik pastūmės kūrėjus į pogrindį. Šiandien, po metų, galime klausti – kokie pasiekti rezultatai ir kaip šią politiką vertina gatvės menininkų bendruomenė?Rytoj minėsime Baltijos kelio sukaktį ir Ribentropo–Molotovo pakto metines. Kaip traumuojančios patirtys veikia ne tik tuos, kurie jas išgyveno, bet ir jų vaikus bei anūkus?Šią vasarą Europos Sąjungoje įsigaliojo Prieinamumo direktyva – teisės aktas, kuris įpareigoja leidėjus skaitmeninius leidinius rengti taip, kad jais galėtų naudotis visi skaitytojai, įskaitant turinčius regos ar skaitymo sutrikimų. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka pristatė pirmąjį įtraukųjį Lietuvos muziejų elektroninį leidinį „Pasaulio dydžio Lietuva“, pasakojantį apie lietuvių migracijos istoriją.Ved. Justė Luščinskytė