Įdomūs faktai. Kodėl prancūzui, kuris perplaukė jūrą dėl savo svajonės, žibantis saulės miestas nešvietė?

1952 metų gruodžio 23-ią trisdešimtmetis prancūzų daktaras Alain’as Bombard’as išsilaipino Barbadose, Karibų saloje po labai neįprastos, 63 dienas trukusios kelionės. Kranto Bombaras galėjo ir nepasiekti, ir tai jis pats žinojo dar prieš leisdamasis į kelionę. Bombaras norėjo pasauliui įrodyti, kad žmogus gali ilgai išgyventi be maisto atvirame vandenyne.Ankstyvą spalio rytą iš Gran Kanarijos gumine valtimi jis išplaukė nepasiėmęs nei gėlo vandens, nei maisto atsargų. Valtyje buvo žvejojimo valas, tinklas planktonui, nedideli žiūronai, ir nedidelis skėtis susikurti pavėsį.Vos tik Gran Kanarija dingo iš horizonto, Bombaras sudėjo irklus - jis norėjo perplaukti Atlantą pasroviui, lyg būtų išgyvenęs laivo katastrofą.Bombaras buvo įsitikinęs, kad katastrofą jūroje išgyvenę žmonės galiausiai miršta iš nevilties, kad jie neišgyvens. Jis sukūrė teoriją, kad žmogus gali ilgai iškęsti gerdamas lietaus ir kartais nedidelius kiekius jūros vandens. Tačiau kelionėje jam išpuolė trys savaitės be jokio lietaus. Jis valgė sugautą žuvį ir planktoną, nuo kurių galiausiai jį ėmė pykinti.Vidury Atlanto jo keliai susikirto su krovininiu laivu, kurio kapitonas įkalbėjo Bombarą pavalgyti jų turimo maisto. Bombaras neatsilaikė, tačiau po to tęsė kelionę. Galiausiai, išsekęs, nusvilintas saulės, išalkęs ir ištroškęs, kankinamas haliucinacijų prancūzas vieno mazgo (mažiau nei dviejų kilometrų per valandą) greičiu pasiekė Barbadosą.Bombaro būklė buvo kritiška, kelionėje jis neteko 25 kilogramų. Jam teko ilgai išbūti ligoninėje. Vėliau reikėjo pašalinti inkstą. Tačiau Bombaras įrodė - žmogus gali pakelti labai daug, svarbu neprarasti vilties.