Įdomūs faktai. Kokį verdiktą nevykusiam menui paskelbtų teismas?

1878 metų lapkričio 28 dieną Londone prasidėjo teismas, kuriame dailininkas James’as Whistleris apkaltino meno kritiką Johną Ruskiną tuo, kad jo išsakyta kritika - baisi kritika - Whistlerio paveikslui „Juodai geltonas noktiurnas: krentanti raketa“ padarė didelę žalą dailininko reputacijai. Teismas bylą nagrinėjo dvi dienas. Amerikiečiui tapytojui ir grafikui D. Vistleriui tuo metu buvo 44 metai. Dailininkas į Europą buvo atvykęs 1855 m. ir savo darbais pasiekęs nemenko pripažinimo. Džonas Raskinas, tuo metu garsus kritikas, parašė apžvalgą žurnale „Fors Clavigera“. Čia jis pareiškė, jog saugant galerijos lankytojus - Vitlerio paveikslą jis matė Grosvernor galerijoje -, nereikėtų įsileisti tokių „bemokslių ir išpuikusių" menininkų kaip Vistleris. Nesitikėjau čia sutikti tuščiagalvio dabitos, prašančio dviejų šimtų ginėjų už dažų tėškimą tiesiai lankytojui į veidą“.Dialogai tarp meno kritiko advokato (pats Raskinas nedalyvavo dėl ligos) ir dailininko įėjo į istoriją. Kai kurios dailininko citatos tapo universaliais posakiais. Štai vienas, kuris tikrai pravers kiekvienam, derantis dėl atlyginimo.„Kaip ilgai jūs kuriate kiekvieną savo paveikslą?“ - advokatas paklausė dailininko.„Sukuriu per porą dienų. Viena diena skirta darbui pradėti, o kita - jam pabaigti.“ – „Ar dviejų dienų darbas vertas dviejų šimtų ginėjų?“ – „Ne, aš tik paprašiau užmokesčio už per visą savo gyvenimą įgytas žinias,“ atsakė Vistleris.Prisiekusieji buvo nugabenti į galeriją, kur patys turėjo apžiūrėti amerikiečio darbus. Tiesa, jam tai nepadėjo laimėti bylos. Jam buvo priteistas tik vienas fartingas – mažiau nei vienas centas. Ir liepė abiem pusėm padengti savo bylinėjimosi išlaidas.