Įgarsintas vaizdas. Apie Maxo Richterio muziką filmams.

Svajinga, bet ne per daug banali, melancholiška, tačiau ir suteikianti vilties Maxo Richterio muzika kuriama filmams, analizuojantiems vienatvės, izoliacijos temas, padeda personažams ir filmų žiūrovams ieškoti santykio su praeitimi, dabartimi, pabėgti nuo pasaulio triukšmo. Ypatingą atmosferą kuriantis kompozitorius tokiuose filmuose kaip „Valsas su Baširu“, „Kuždesių sala“, „Tikri pjūčiai“ ar seriale „Birmingemo gauja“ mėgsta grįžti prie tų pačių kūrinių ar jų elementų, juos kartoti, prisiminti anksčiau kitų autorių sukurtas dainas „rekomponuodamas“ klausytojų pojūčius. Ved. Ieva Buinevičiūtė.