Įgarsintas vaizdas. Didis siaubas, grožio estetizavimas, dokumentikos melas ir ekstatiška tiesa Wernerio Herzogo filme „Tamsos pamokos“

Paskutiniuoju romantizmo estetikos atstovu laikomas režisierius, Vokietijos „Naujosios bangos“ atstovas, dažnai laikomas bepročiu Werneris Herzogas 1992 m. filmui „Tamsos pamokos“ renkasi didingus XIX-XX a. muzikinius kūrinius, išryškindamas pokarinę tylą, ekologinę katastrofą, siaubingus nusikaltimus, padarytus žmonių rankomis ir vaizduoja mums žemę kaip svetimą, stebimą tarsi ateivių, vadindamas savo kino potyrį ekstatiška tiesa. Po peržiūros Berlyno kino festivalyje režisierius buvo apkaltintas siaubo estetizavimu, tačiau šiandien „Tamsos pamokos“ laikomas vienas geriausių darbų dokumentinių filmų lentynoje. Ved. Ieva Buinevičiūtė