Ilgaamžiškumas: kaip mokslas aiškina senėjimą ir kodėl nereikia laukti magiškos piliulės, kad gyventume kokybiškiau

Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.Ved. Karolina Panto