Japonijos popkultūros paroda: nuo geišų atvaizdų ir „kepsų“ iki erotizuotų provokacijų

Ką pasakoja į Vakarų kultūrą patekę Japonijos popmeno atvaizdai, kurie net pačioje gimtinėje vertinami prieštaringai? Kaip ši po pasaulį pasklidusi tekančios saulės šalies popkultūra formavosi ir kiek ji pažini Lietuvos auditorijai? Apie tai, kaip sunku išvengti kitų kultūrų reprezentacijos paklaidų ir subjektyvumo, kalbame su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japonų kalbos, religijos bei literatūros dėstytoja, vertėja Jurgita Ignotiene ir kūrybos prodiuseriu, įvairių kultūros projektų iniciatoriumi, ilgamečiu japonų kultūros festivalio „NowJapan“ organizatoriumi Sergejumi Grigorjevu. Kartu su jais dalijamės ambicingai, drąsiai ir provokatyviai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje sukuruotos parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“ įspūdžiais.Ved. Jogintė Bučinskaitė