Jaunimas nėra apatiškas, tačiau kodėl jo aktyvumas netampa pilietiniu balsu?

Lietuviškai kino ekranuose prabylantys veikėjai – ne tik aktorių, bet ir audiovizualinių vertėjų darbas. Jei veikėjas nutilo, nutilti turi ir garsas. „Mes bandome apgauti Lietuvos žiūrovą, kad veikėjas kalba lietuviškai“, – sako VU Kauno fakulteto doc. dr. Jurgita Astrauskienė. Kiek į vieną subtitrų eilutę telpa simbolių, kas sugalvoja filmams pavadinimus bei kaip veikėja Moana tampa Vajana?Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas.Šiandien – Tarptautinė jaunimo diena, Jungtinių Tautų minima jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiemet jos tema – „Skirtingi kontekstai, bendri siekiai“. Jungtinės Tautos pažymi, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, jaunų žmonių siekiai iš esmės sutampa – tai orumas, kokybiškas išsilavinimas, prasmingas darbas ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus. Panašūs ir jiems nerimą keliantys veiksniai: klimato kaita, karai, ekonominis nesaugumas ir vienišumas. Ar jau galime kalbėti apie vieną, pasaulinę jaunimo kartą, kurią labiau jungia socialiniai tinklai ir bendros baimės, nei skiria valstybių sienos? Ir kur šiame žemėlapyje yra Lietuvos jaunimas – kuo jis gyvena, kas jam kelia nerimą, kiek yra socialiai ir politiškai aktyvus?Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile.Kodėl Klaipėdos krašte tiek daug raudonų plytų architektūros? Ką per šiuos pastatus galima papasakoti apie žmones, gyvenusius šiame krašte, jų kultūrą, religiją ar istorinius lūžius? Kodėl ši Lietuvos dalis šiandien atrodo kitaip nei likusi šalis – kodėl čia kitokia architektūra, religinis paveldas, kultūra ar žmonių tapatybė?Ved. Justė Krikščiūnė