Kaip vyko Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos uždarymas?

Palaikyk Contribee platformoje 👉 https://contribee.com/mokslo-sriuba Prenumeruokite Mokslo sriubą YouTube 👉 https://www.youtube.com/user/mokslosriuba?sub_confirmation=1 Žiniomis dalinasi dr. Gintautas Klevinskas, „Altra“ Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas, Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto vadovas. Domisi Ignas Kančys. Panaudota medžiaga: NASA, ESA. Pateikiame papildomą informaciją iš „Altra“ pranešimo žiniasklaidai. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla buvo įrengta sovietmečiu Širvintų rajone, Bartkuškio miške ir apėmė 2,7 ha teritoriją, esančią šalia Bartkuškio telmologinio draustinio ir Kernavės kultūrinio rezervato – UNESCO pasaulio paveldo objekto. Į 1963 metais pastatytą saugyklą beveik ketvirtį amžiaus (1964-1989 m.) buvo vežamos ir kaupiamos įvairios kilmės radioaktyviosios atliekos iš pramonės, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų bei sovietinės kariuomenės dalinių, veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrado bei Gardino srityse. Atliekos buvo kraunamos be rūšiavimo, ignoruojant ilgalaikį poveikį aplinkai ir žmonių saugai. Po beveik dešimtmetį trukusių darbų, Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, sėkmingai užbaigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projektą. Lietuva tapo pirmąja pasaulyje šalimi, likvidavusia tokio tipo saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos reikalavimus ir tam pritaikiusi moderniausias technologijas. Darbų pabaigą oficialiai patvirtino Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), panaikinusi Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo licencijos galiojimą. Šiuo sprendimu teritorija taip pat neteko branduolinės energetikos objekto statuso. Didžiajai daliai buvusios saugyklos teritorijos suteiktas „žaliosios aikštelės“ statusas – teritorija atitinka visus saugos reikalavimus ir galės būti perduota valstybei bei naudojama visuomenės reikmėms. Dalis teritorijos laikinai priskirta „rudajai aikštelei“, kurioje bus vykdoma požeminio vandens stebėsena. Teritorijoje įrengtų 10 požeminio vandens monitoringo gręžinių duomenys rodo, kad keliuose iš jų tričio kiekis svyruoja ir tam tikrais laikotarpiais buvo fiksuoti nustatytų normų viršijimai. Dėl šios priežasties „rudojoje aikštelėje“ bent dvejus metus bus tęsiama požeminio vandens stebėsena, o patvirtinus, kad rodikliai atitinka nustatytas ribines vertes, ši teritorijos dalis taip pat bus priskirta „žaliajai aikštelei“. „Dalyje teritorijos nustatytos likutinės tričio koncentracijos nekelia jokio pavojaus nei aplinkai, nei artimiausioms gyvenvietėms. „Rudojoje aikštelėje“ laikinai taikoma prevencinė priemonė – ribojamas požeminio vandens naudojimas geriamajam vandeniui, kol bus patvirtinta stabili ir saugi jo kokybė“, – pažymi G. Klevinskas. Projektas laikomas vienu reikšmingiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos pasiekimų Lietuvoje – juo užbaigtas istorinis etapas, galutinai išspręsta dešimtmečius egzistavusi problema ir atvertos galimybės teritoriją ateityje panaudoti visuomenės reikmėms. „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Daugiau: https://mokslosriuba.lt Facebook: https://www.facebook.com/MoksloSriuba​​/ TikTok: https://www.tiktok.com/@mokslosriuba/ Instagram: https://www.instagram.com/mokslosriuba/