Kodėl Lietuvoje mažėja tarptautinių kino projektų? „Eurovizijos“ prodiuseris Greenas

„Stebint bendrą situaciją Europoje, galima pastebėti sumažėjusį gaminamų filmų kiekį, taip nėra tik Lietuvoje“, – svarstydamas, kokios galimos sumažėjusių tarptautinių kino projektų Lietuvoje priežastys, sako Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.Merkinėje užaugęs ir į ją gyventi grįžęs Algimantas Rokas Černiauskas čia organizuoja vietos gyventojus iš pradžių pritrenkusį meno festivalį „Aritmija“. Kūrėjas tiki, kad mūsų civilizaciją į priekį stumianti jėga slypi konflikte.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie tai, kaip menininkai vienijasi, kad nugalėtų Donaldą Trumpą rinkimuose, kaip komiksai užvaldė Pompidou centrą, apie rumunų poetę Aną Blandianą ir kodėl Jungtinėje Karalystėje kitą vasarą pasirodys penkiasdešimt milžiniškų žiurkių skulptūrų.Kokį Vilniaus bendruomenių paveikslą pamatė menininkė Kornelija Žvinklytė, išleidusi riboto tiražo bakalaurinį darbą „Bendruomeniauk“?Kalbėdamas apie moksleivių vasaros darbus, istorikas Domas Boguševičius sako: „Visuomenėje, kurioje darbštumas yra tapęs nacionalinės mitologijos dalimi, sunkiai suvokiama dykinėjimo, bastymosi, pasaulio pažinimo ir naujų įspūdžių svarba. Nepaisant to, kad kasmet per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą užplūsta priekaištai dėl mūsų literatūros kanono valstietiškojo turinio“.Nuo Malmėje vykusios „Eurovizijos“ praėjo vos mėnuo, o liepos pabaigoje prasidės kita svarbi šventė – Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Kai „Eurovizija“ pernai vyko Liverpulyje, o prieš dvylika metų Londone degė olimpinė ugnis, Martinas Greenas buvo esminė figūra užtikrinant sklandžią transliuojamų renginių tėkmę.„Tokiose erdvėse kaip Čornobylio zona galima rasti įdomių atsakymų. Teritorija atveria kitokį požiūrį, leidžia atrasti dalykų, kurių kitaip nepastebėtum. Ir tai ne tik atsakymai į didžiuosius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas yra žmogus. Tai paprasti klausimai: kas yra atsakomybė, kas yra gamta“, – sako ukrainietė mokslininkė Svitlana Matviyenko. Ji tyrinėja atominį paveldą ir Rusijos naudojamą branduolinį terorizmą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė