Kokios Kanto sąsajos su Lietuva? Keturvėjininkų veiklos 100-metis, klasikinės ir elektroninės muzikos sintezė ir švyturių metai

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė