Kultūros savaitė. Festivalinė kultūra Lietuvoje, kultūrinis gyvenimas sostinėje per NATO viršūnių susitikimą ir nostalgija dabarčiai bei ate

Prisimename Lietuvos archeologų motina vadinamą Rimutę Rimantienę.Liko vos kelios dienos iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Kaip šis įvykis keičia kultūrinį gyvenimą ir kultūros įstaigų veiklą sostinėje?Pasaulinio garso kompozitorius Michaelis Gordonas Vilniui sukūrė kūrinį 9-iems trombonams. Tai paskutinis darbas, sukurtas projektui „Muzika Vilniui“.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie tai, kodėl muzikantams taip sunku palikti sceną, apie robotą – dirigentą Pietų Korėjoje bei Renė Magrito piešinius Briuselyje.„Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo švietimo ministrė atsistatydino, o kultūros ministras – ne. Niekam tai ir nerūpėjo. Kaip manote, kodėl?“ – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nostalgiją jautė dar Homero aprašytas Odisėjas. Terminą jau XVII amžiuje panaudojo jaunas medikas Johanesas Hoferis. Nostalgija laikyta liga, psichikos sutrikimu. Bet filosofai siūlo pamąstyti ir apie nostalgiją dabarčiai ar net ateičiai, galinčią užklupti ir esant namuose.Kiekvieną vasaros savaitgalį viename ar kitame Lietuvos krašte, o kartais net ir keliuose vyksta po festivalį. Vieno pirmųjų festivalių po atviru dangumi „Bliuzo naktys“ organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka pripažįsta, kad prieš daugiau kaip dešimtmetį jo paties ištartą frazę, jog Lietuva neturi festivalinės kultūros, jau reikia keisti. Kartu jis svarsto, kad festivalių Lietuvoje kartais net atrodo per daug, tačiau kiekvienas toks renginys prisideda ir prie regiono, kuriame vyksta, kultūrinio išskirtinumo, ir atneša ekonominę naudą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė