Latvijai atsisakant rusų kalbos, Lietuva neskuba: mūsų strategija – stiprint savo kalbą

„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.Neseniai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta, „Medinės skulptūros galerija“. Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta.Latvijoje nuo šių metų įsigalioja reikšmingi pokyčiai, susiję su rusų kalbos vartojimu. Rusų kalba nebegalės būti dėstoma kaip antroji užsienio kalba mokyklose, o visuomeninis transliuotojas nutraukė linijines transliacijas rusų kalba. Šiais sprendimais siekiama stiprinti valstybinės kalbos vaidmenį ir mažinti dezinformacijos poveikį. Kokia rusų kalbos ateitis Lietuvoje, ir ar turime aiškią kryptį, kaip švietimo ir žiniasklaidos politika turėtų reaguoti į informacinio saugumo iššūkius?Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-mečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.Vilniuje duris užveria „Vaidilos teatras“. Yra skelbiama, kad pastate įsikūrus privačiai mokyklai, „Vaidilos teatras“ šioje erdvėje savo veiklos tęsti nebegali – išsiskyrė požiūriai į kultūrinių renginių standartus ir pačios vietos istorinę vertę.Ved. Justė Luščinskytė