Lietuvos cirko pasiekimai Europoje, seniausio Lietuvos kino teatro gimtadienis ir Danielio Pomeranco jubiliejus

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą.Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį.Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį gimtadienį. Kuo „Romuva“ gyvena šiandien, kokias naujas tradicijas kuria prieš dvejus metus po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie gaisro suniokotą istorinį Kopenhagos pastatą, prasidedančią Venecijos bienalę bei naują UB40 muziką.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis. Savo komentarą jis paskyrė Kanto 300 metų sukakčiai.„Vienas pagrindinių iššūkių – kaip perkelti tuos tapatybės ženklus į naują funkciją, jų neprarandant – kad nekurtume miesto nuo nulio, o sugebėtume išsaugoti tuos istorinius sluoksnius, juos integruojant į naują dizainą, naujus pastatus,“ – sako architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis, kalbėdamas apie Lietuvos miestų patiriamus iššūkius pokyčio kelyje.„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka... Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė