Lietuvos jėzuitų likimai XVIII ir XIX amžių sandūroje

VU istorijos fakulteto docentas ir humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša pristato trejus metus vykdytą tyrimo projektą „Buvę jėzuitai Lietuvoje po 1773 metų: kolektyvinė biografija“. Pasakojama apie lūžį jėzuitų ordino istorijoje. 1773 m, popiežiui paskelbus šios vienuolijos panaikinimą, tas sprendimas nebuvo pripažintas dalyje LDK teritorijos, atitekusios Rusijos imperijai po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.Taip LDK miestas Polockas keturis dešimtmečius iki 1820 m. buvo pasaulinis jėzuitų ordino centras su ten reziduojančiu ordino generolu, kolegija, spaustuve, naujokynu. Likusioje LDK dalyje keli šimtai buvusių jėzuitų turėjo įsilieti į švietimo įstaigas ar parapijų sielovadą. Vieniems jų naujomis aplinkybėmis pavyko pasiekti aukštus bažnytinius bei valstybinius postus, o kai kurie gyveno skurde, degradavo. Dalis to meto buvusių jėzuitų išgarsėjo Lietuvoje ir pasaulyje. Kunigas Martynas Počobutas tapo Vilniaus universiteto rektoriumi, atnaujino observatoriją, ieškojo naujų žvaigždynų, redagavo laikraštį, rašė mokslinius straipsnius ir eiles, prisidėjo prie Kosciuškos sukilimo, kunigavo. Kaune tuo pačiu metu gyvenęs buvęs jėzuitas ir architektas čekas Janas Matekeris suprojektavo ir dovanojo miestui baltąja gulbe vadinamą mieto rotušę.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas