Literatūros akiračiai 2017-04-09 16:03

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.