Literatūros akiračiai 2017-11-19 16:03

Ričardas Šileika nėra tiesiog poetas, o daro visokius dalykėlius: siunčia atvirlaiškius ir SMS, pilsto smėlį ir pjuvenas į maišelius, degtukų dėžutėse įrengia galerijas ir dalija dalija dalija visa tai bičiuliams, praeiviams ir geriems žmonėms. Ričardas surengęs ir geležėlių parodą, kurioje eksponavo rastas arba draugų padovanotas geležėles – surūdijusias, nežinia kokių daiktų dalis, praradusias bet kokią praktinę reikšmę, bet įgijusias daug grožio. Visuose tuose dalykėliuose yra vienas dalykas – poezija. R. Šileika yra poetas, visur ieškantis tų pačių deimančiukų: fotografijoj, eilėraštyje, sename laikraštyje ar surudijusioje geležėlėje, provincijos istorijoje. Jo tekstai, žaidžiantys tariamais paviršiais, atsitiktumais, nesureikšminimu nors yra konceptualūs, bet turbūt prireiks dar nemažai laiko, kol į juos bus pažiūrėta rimčiau.Laidoje Ričardą Šileiką kalbinsime naujos knygelės „Nuogirdos“ pasirodymo proga.Kaip nuogirdos atsiranda? Kaip reaguoja bičiuliai, kai yra užrašomi? Ir kodėl nuogirdos išsprūsta dažniausiai iš bičiulių lūpų, o ne nepažįstamų troleibusų keleivių? Ar nuogirdoms galioja autorinės teisės?Taip pat laidoje kalbėsimės su „Nuogirdas“ išleidusios leidyklos „No routine Books“ atstovu Gyčiu Skudžinsku apie riboto tiražo leidinių tradicijas ir R. Šileikos knygelę.