Literatūros akiračiai 2017-11-26 16:03

„Tuo metu kelionių aprašymai siekė patenkinti kultūrinį alkį ir sykiu kėlė klausimą, kas yra tam tikros gyvenimo normos, kurių mes laikomės, ir kokių gyvenimo normų laikosi kitos kultūros“, – pasakoja literatūrologė Linara Bartkuvienė.Lapkričio 30 dieną pasaulis minės Jonathano Swifto 350 metų sukaktį.Jonathanas Swiftas pasaulyje labiausiai žinomas dėl satyros „Guliverio kelionės“. Pirminis autoriaus sumanymas buvo išjuokti tuo metu labai populiarius kelionių aprašymus. Tačiau kaip ir Servanteso „Don Kichoto“ atveju, parodija virtu kūriniu, kuriame keliamos labai rimtos to meto Airijos problemos ir žmogaus prigimties klausimai.Ne tik „Guliverio kelionės“ pasiekė mūsų dienas ir kai kurios scenos ir personažai tapo savotiškais Vakarų kultūros archetipais. Bet ir mūsų kasdienėje kalboje netrūksta Swifto sukurtų žodžių: „liliputai“, „modernizmas“, o Swifto žodžiu „Yahoo“ dabar pasivadinusi pasaulinė paieškos sistema ir elektroninio pašto tarnyba.Didžiausias Swifto palikimas mums yra jo kūriniai, beje, nepasirašyti savo vardu, o apie jo gyvenimą žinoma gana mažai. Bet mokslininkai yra surankioję po kruopelę ir sudėlioję savotišką mozaiką. Apie ją ir apie kūrybą šiuose „Literatūros akiračiuose“ kalbėsimės su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Linara Bartkuviene.Kaip „Guliverio kelionės“ tapo vaikų literatūra?Kodėl Swiftas siūlė airiams parduoti savo kūdikius anglams?Kodėl Swiftas, buvęs ypatingai taupus ir linkęs kaupti knygas, labai jautrus švarai (netgi nešiodavosi indą vandens, kad galėtų nusiplauti kojas), taip dažnai savo kūryboje rėmėsi skataloginiais motyvais? O kas yra skatalogija – „Literatūros akiračiuose“.