Literatūros akiračiai 2017-12-31 16:03

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.