Mažoji studija. Daug buveinių. Holokausto poveikis žydų religinei tradicijai Lietuvoje

Po sovietų okupacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bene visos tarpukariu veikusios religinės bendruomenės suskato atstatyti ne tik nugriautus ar išniekintus maldos namus, bet ir gaivinti religines praktikas, pamirštas tradicijas, užsiimti religiniu švietimu. Girdime krikščionių bažnyčių varpus, kviečiančius į pamaldas, kai kuriuose miestuose, kur išlikusios totorių mečetės, galime matyti vis daugiau susirenkančių musulmonų maldininkų. Turime išlikusių ir restaturuotų žydų maldos namų, tačiau į sinagogas melstis ateinančiųjų reta. Puikiai žinome šiurpią statistiką apie masines žydų žudynes Lietuvoje – netekome apie 80 procentų savo piliečių. Ar šiandienė tyla sinagogose yra Holokausto pasekmė? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Ved. Jūratė Kuodytė