Mažoji studija. Kultūra ir religija. Jūratė Katinaitė apie muzikus sovietmečiu: tyrėjas nėra teisėjas

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei nomenklatūrai priklaususių muzikų įtaką, pašalinant talentingąjį solistą iš teatro. O gal kaip tik dabar laikas viešinti dviveidystės, kolaboravimo su totalitarine sistema faktus, idant suvoktume žalą, kurią „didžiosios kultūros" prievartinis importas padarė Lietuvos menui ir tą meną atstovaujančioms institucijoms? Matome, kad amžinas mūsų priešas ir vėl tiesia savo čiuptuvus, sunkiau pasiekiantis valstybinius kultūros ir meno židinius, tačiau lengvai įsitaisydamas privačiuose namuose ir komercinėse kultūros erdvėse. Karo kontekste madinga kartoti: sportas ir politika, menas ir politika neturi nieko bendra. Istorija gi teigia priešingai. Žydų kilmės psichiatras V. E. Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovykloje, primena, kad žmogus yra priklausomas nuo aplinkybių, tačiau tik jis pats nusprendžia leistis jų sąlygojamas ar pakilti virš jų, idant išsaugotų savo žmogiškumą. Pokalbis su muzikologe J. Katinaite apie muzikų pasirinkimus sovietmečiu.Laidos redaktorė Jūratė Kuodytė