Mažoji studija. Kultūra ir religija. Juvelyrui Aleksandrui Šepkui (1954-2021) atminti

„Pasaulyje, kuriame pilna dizainerių, besiverčiančių per galvą, siekiant paversti juvelyrinius papuošalus mados industrijos atšaka, todėl savaime prisitaikančių prie mados (ne be reikalo ji vadinama skudurų prekyba) - Aleksas išlieka toks susikaupęs, kad niekada nejaučia poreikio ką nors vytis. Kodėl jis turėtų? Jis mato platų vaizdą, lyg didingą mozaiką; tačiau ta mozaika sudaryta iš tokių smulkmenų, kurioms atlikti reikalingi mikroskopai, - ir tai tik pirmasis šio dizainerio prieštaravimas.Aleksas Šepkus neturi prasmės. Kažkur tarp savo pamėgtų P.G. Wodehouse knygų ir nutrinto Viduramžių bažnyčios grindų akmens, Aleksas atrado laikui nepavaldų grožį. Taigi, galbūt jis turi prasmę. Aleksui toks klausimas patiktų.Aleksas Šepkus yra fanatikas; intelekto pajėgumai, kuriuos jis pasitelkia savo darbe, gerokai viršija nacionalinį juvelyro reikalavimų standartą. Dėl to kyla antrasis su Aleksu susijęs prieštaravimas: toks obsesinis požiūris paprastai nesuderinamas su humoro jausmu. Tačiau Alekso darbe matome nenugalimą žaismingumą, net keistumą, kuriam auksakalystės pasaulyje nėra lygių“.Taip apie Aleksandrą Šepkų rašė britų juvelyras Stephenas Websteris. Laidoje iškeliavusį bičiulį ir jo kūrybą prisimins menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir filosofas Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.