Mažoji studija. Kultūra ir religija. Kas yra geras miestas?

Tęsime praėjusioje laidoje pradėtą gvildenti klausimą, kas yra geras miestas. Kokiame mieste žmogus geriausiai jaučiasi ir suvokia jį kaip „savo vietą“? Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Mokslininko teigimu, vakarietiška miesto samprata patyrė gilų krikščioniškos kultūros poveikį. Kompaktiški ikimodernių laikų miestai, kurių centrą simbolizuoja garsiosios Viduramžių katedros, sudarė sakralų kraštovaizdį. XVI a. kartu su Reformacija pradėjo kurtis protestantiška erdvės etika, šventumas iš viešosios erdvės ėmė keltis į privačią, priešprieša tarp sakralios ir sekuliarios žmogaus gyvenimo sferų dar labiau sutvirtėjo Apšvietos laikotarpiu. Modernus miestas labai nutolo nuo kompaktiško Viduramžių miesto. Šiuolaikines miesto realijas apmąstė originalusis prancūzų kultūros teoretikas Michelis de Certeau, savo raštuose tyrinėjęs „kasdienio gyvenimo praktiką“ ir gynęs ją nuo XX a. viduryje įsivyravusių Le Corbusier ir jo sekėjų urbanistinių vizijų, naikinančių istorinę atmintį ir suskaidančių viešąsias erdves į kontroliuojamus vienetus. Ar griežta socialinė miestų planavimo inžinerija gali pasotinti žmoguje slypintį šventumo troškimą?Laidoje dalyvauja Violeta Osteikienė ir Titas Časas.Ved. Rūta Tumėnaitė