Mažoji studija. Kultūra ir religija. Kun. Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas

Viename socialiniame tinkle pamačiusi informaciją apie kun. Česlovo Kavaliausko 100-ojo gimtadienio minėjimą jo tėviškėje, Pumpėnuose, kažkodėl prisiminiau skaudų Jėzaus atodūsį ant kryžiaus „jie nežino, ką daro“ ir jį perfrazavau – jie nepažino, todėl nieko ir nepadarė. Gal klystu, bet Šventojo Rašto vertėjui esant gyvam, Bažnyčia Lietuvoje nežinojo, ką su juo daryti: buvo kitoks, laisvas ir tuo pat metu klusnus, minties galiūnas, eruditas ir teologas, bet ir jautrios sielos poetas. Per didelis toms mažoms bažnytkaimių parapijoms, bet ir per mažas vyskupijų katedroms. Bet galbūt šiandien požiūris į šį dvasios galiūną keičiasi?Visos šio teologo, susirašinėjusio su garsiais pasaulio mokslininkais, tarp kurių ir kardinolas Jozefas Ratzingeris, knygos buvo išleistos privačių asmenų, kunigo kraštiečių ir bičiulių iniciatyva ir lėšomis. Ne išimtis ir nauja Jurgitos Fedorinienės knyga „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“, pristatyta Pumpėnuose jo 100-ojo gimtadienio proga. Tačiau šį kartą ja, o galbūt ir viso kunigo rašytinio palikimo ateitimi ir sklaida susirūpino ne tik vyskupijų, kuriose kunigas tarnavo, ganytojai, o tai teikia vilčių rasti kun. Č. Kavaliausko raštus knygynuose. Prisiminimais apie dalijasi jo mokinė, teologijos dr. Jurgita Fedorinienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė