Mažoji studija. Kultūra ir religija. Lietuvos visuomenės santykis su religinėmis mažumomis sovietmečiu ir šiandien

Ar plačiajai Lietuvos visuomenei įdomūs yra religijos klausimai? Kiek religinė tapatybė svarbi šiandien tiems, kurių šeimos laikėsi tam tikrų religinių tradicijų sovietmečiu ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? O jeigu praktikuojame tikėjimą, kokią reikšmę mums turi Bažnyčios, su kuria tapatinamės, istorija, dabartis ir ateitis? Dažnas pilietis, paklaustas apie tai, kokias žino Lietuvos religines bendruomenes, neabejotinai pirmiausia paminėtų katalikus, galbūt dar stačiatikius, nes šia Bažnyčia paakino labiau pasidomėti Rusijos stačiatikių vadovo Kirilo vaidmuo Putino paskelbtame kare Ukrainai, primindamas, jog Lietuvos stačiatikiai šimtmečius buvo pavaldūs Maskvos patriarchatui, kol pagaliau atsivėrė galimybė steigti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenes. Tačiau be šių didžiųjų, tradicinėmis pripažintų religinių bendrijų Lietuvoje gyvuoja religinės mažumos, apie kurių egzistavimą mažai ką žinome, nes nėra daug regimo paveldo,o net jeigu ir žinome, kartais vertiname jas pagal stereotipus, suformuotus dar sovietmečiu ar tarpukariu. Įžvalgomis dalijasi sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Milda Ališauskienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė