Mažoji studija. Kultūra ir religija. Prašau išrašyti laimės piliulę

Lygindami žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę vakarietiškose visuomenėse prieš šimtmetį ir šiandien neturėtume teisės skųstis, dūsauti ir nerimauti: galime rinktis, ką valgysime, net jeigu tai Maisto banko ar bažnyčios siūlomas labdaros paketėlis; niekas nemirs nuo bado, bus pagydytas už dyka, galime skristi į šiltus kraštus, jei pasiilgstame saulės ir šilumos, galime pasirinkti net dirbti ar nedirbti. Tačiau kažkodėl vis labiau nerimaujame dėl rytojaus. Pagunda ir vėl dėl visko kaltinti pandemiją – bet ir iki jos dėl nerimo sutrikimų, kamuojančios ilgalaikės nemigos, depresijos į psichoterapeutų ir psichiatrų kabinetus vis dažniau ėmė belstis įvairiausių sluoksnių, skirtingo išsilavinimo ir amžiaus žmonės. Daktare, duokite tabletę, kad ir vėl būčiau darbingas ir laimingas.Kaip įveikti nerimą dėl rytojaus, dėl to, kas bus po metų ir dar daugiau, nerimą, kurį norime įveikti kuo greičiau, taigi piliulėmis, neturėdami laiko ir kantrybės pasitelkti protėvių išminties: rožinio karoliukų, pokalbio su dvasios tėvu, bendravimo su gyvu žmogumi, bet ne su kompiuteriu ir televizoriumi, galiausiai žolelių arbatos? Bet gal jau viską išmėginome?Pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoju psichiatru Algirdu Dambrava.Ved. Jūratė Kuodytė