Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Ar mes visatoje vieni, ir ką reiškia būti geru žmogumi?

„Ar mes esame vieni visatoje?“ - šis klausimas seniai neduoda ramybės daugeliui, ypač tiems, kuriuos domina mokslinės ir teologinės galimo atsakymo implikacijos ir kaip jų atsakymas galėtų pakeisti mūsų žmogiškumo sampratą. 2015 m. popiežius Pranciškus interviu Paris Mach metu buvo paklaustas, ką jis mano apie protingos gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybę. „Jei atvirai, aš nežinau, ką atsakyti. Kol Amerika nebuvo atrasta, mes manėme, kad ji neegzistuoja, o ji tuo tarpu egzistavo. Tačiau bet kuriuo atveju manau, jog reikėtų laikytis to, ką sako mokslininkai, ir nepamiršti, kad Kūrėjas be galo pranoksta mūsų pažinimą“, - sakė Pranciškus.Ką reiškia būti geru žmogumi? Ir britų-airių rašytoja Iris Murdoch, ir prancūzų mistikė Simone Weil savo filosofijos centru padarė „gėrio“ idėją – ir abi stengėsi savaip išspręsti įtampą tarp mąstymo ir „darymo“.„Negi priėjau kelio galą, kelio, kuris prasidėjo prieš daugybę metų, kai pradėjau skaityti Simone'ą Weil ir išvydau tolimą šviesą miško tankmėje?“ Šiame 1968 m. dienoraščio įraše Iris Murdoch prisiminė karo metus, kai ji, studijuodama filosofiją Oxforde, pirmą kartą atrado Weil raštus. Praėjus dar keleriems metams, kai ji jau buvo tapusi viena jauniausių Oxfordo dėstytojų ir netrukus taps viena daugiausiai žadančių Britanijos rašytojų, Murdoch pradėjo pažindinti britų skaitytojus su Simone'os Weil veikalais. Ji įtraukė Weil ir į savo apmąstymus apie moralaus gyvenimo prigimtį – gyvenimo, kurį, kaip ji rašys po daugelio metų, privalo gyventi mąstytojas.Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė