Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena. Kaip karo audros subrandino garsiausią XX a. moralės teologą

„Vokiečių kunigas redemptoristas, daugelio laikomas svarbiausiu praėjusio šimtmečio moralės teologu, mirė prieš 25 metus, 1998 m. liepos 3 d. Senatvėje Bernardas Häringas prisiminė „tikėjimo patirtis, pražydusias tarp pavojų gyvenant didžių ir lemtingų įvykių metu“. Jis išgyveno abu pasaulinius karus ir Šaltąjį karą, Berlyno sienos griūtį ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Gimė pačioje Pijaus X-ojo valdymo pabaigoje, suvaidino svarbų vaidmenį Vatikano II Susirinkime ir dar 20 metų nugyveno Jono Pauliaus II-ojo pontifikate. Häringas gimė 1912 m. Böttingene, Badeno-Viurtembergo kaime, buvo vienuoliktas iš dvylikos vaikų. Jo kaimas buvo viena iš nedaugelio bendruomenių, kur naciai niekada negavo daugumos per laisvus rinkimus. Pirmuosius vienuolio redemptoristo įžadus Häringas davė, būdamas dvidešimt dvejų, dar po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus. Jis veržėsi į misijas Brazilijoje, bet jo profesoriai buvo kitos nuomonės. Nors Häringas jiems karštai įrodinėjo jaučiąs „nenugalimą priešiškumą legalistinei moralinei teologijai“, jie nusprendė, kad Häringą reikia siųsti studijuoti būtent šio dalyko“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Naują Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovą, atsakingą ir už Bažnyčios mokymą moralės klausimais ir jau spėjusį sulaukti prieštaringų vertinimų, spaudos apžvalgoje pristatys Giedrius Tamaševičius.„Šeštadienio komentaras“: kultūros istorikas Vytautas Ališauskas apie Valstybės dienos minėjimą ir kitas Lietuvos valstybingumą mininčias datas. Ar tikrai visas jas mokame švęsti?Spaudos apžvalga: Giedrius Tamaševičius supažindins su naujai Vatikano paskirtuoju ir jau prieštaringų vertinimų sulaukusiu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.Redaktorė Rūta Tumėnaitė