„Nebeprisiminiau, kada turėjau laiko sau.“ Perdegusi karta, I dalis | NYLA Talks

„Jauti, kad niekada negyveni dabartimi. Arba gailiesi, ko nepadarei praeityje, arba jaudiniesi dėl ateities. Dabartis yra pilka zona, kur negali atsigręžti į save, nes tau baisu“, – taip Vilniuje užaugusi, Niujorke gyvenanti kino publicistė Marija Silk–Šilkūnaitė apibūdina savo perdegimo laiką, atėjusį po penkių metų kasdienio darbo. Nauja darbuotojų karta atsisakė daugelio senųjų darbo modelių, tarp jų – ir darbo valandų paisymo. Visada būti „On“ tapo norma. Bet dar prieš kelis metus norėję įrodyti, kad nėra „tinginiai milenialai“, dabar daugelis jaunųjų profesionalų išgyvena apatiją, jausdami, kad jų gyvenimas nebepriklauso jiems, o jų, kaip žmonių vertę nulemia jų sukuriama ekonominė vertė. Kaip tai pakeisti? Ar tai paties jauno žmogaus galioje, o galbūt reikia ir politinių pakeitimų, svarstant kaip mes toliau gyvensime ir dirbsime? Šiems klausimams skirsime du „Nyla“ epizodus. Dalinamės pirmuoju. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/nebeprisiminiau-kada-turejau-laiko-sau-perdegusi-karta-dalis/ „Nyla“ klausytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia