Negalia visuomenėje kelią gailestį, homoseksualumas – pyktį. O, jei viskas viename?

„Nusprendžiau, kad gana, noriu išsilaisvinti ir, tuo pačiu įkvėpti kitus gyventi laisvai. Patikėkite, verta“, - sako Aistė Krušinskaitė, neseniai viešai prisipažinusi apie savo netradicinę seksualinę orientaciją.„Kodėl yra manoma, kad heteroseksualioms poroms džiaugtis savo santykiais yra normalu, o homoseksualioms – tai tarsi neįmanoma?“ – piktinasi regos negalią turinti Irma Jokštytė - Stanevičienė, kuri yra ištekėjusi už vyro, judančio neįgaliojo vežimėliu, ir dalinasi kažkada išsakyta draugės mintimi: „Aš tau duosiu milijoną, ar tu sutiksi tapti lesbiete?“. - Juk niekas mūsų neįvels į homoseksualių žmonių ratą, jei mes neturime tokio potraukio“, - pasakoja Irma.Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai, pašnekovės sako, kad jos yra dėkingos gyvenimui už dalykus, kurie vyksta ir per juos visi iššūkiai tampa prasme, nes jos gali kalbėti, veikti bei keisti žmonių požiūrį į nepatogias temas. Bei kviečia nepamiršti, kad visi mes esame unikalūs, ir visi norime būti saugūs, priimami, mylėti ir būti mylimi.Ved. Žydrė Gedrimaitė