Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“ kviečia susipažinti su lietuviška estrados muzika. Apgaulingai mažoje erdvėje telpa pasakojimas apie tai, kaip žanras vystėsi sovietų okupuotoje Lietuvoje, kokios taisyklės apibrėžė scenos žvaigždės statusą, kiek daug butaforijos ir naivaus nuoširdumo radosi tame laike. Vytautas Kernagis, specifiškai keitęs estrados taisykles ir formavęs savitą muzikinį folklorą, buvo svarbi šios scenos dalis.Lyg tyčia laike sutapusios muzikinės parodos – pastaroji Kaune ir Vilniaus miesto muziejuje eksponuojama Vytauto Kernagio atminimui skirta „Artistas iš Brodo“ (kuratorė Algė Gudaitytė) – kelia klausimų apie tokių parodų ypatybes ir tai, kokią vietą jose užima muzika. Ar pavyksta skirtingų kartų tebedainuojamą Kernagį pristatyti kaip svarbų tautos savasties kūrėją? Kas turi teisę vedžioti po intymius atkurtus artisto gyvenimo kambarius? Ar paroda iššauna kaip konfeti, kurį Kernagis nešiojosi kišenėje, jausdamas poreikį nuolat kurti šventę? Apie tai kalbamės su kompozitoriumi, radijo laidų kūrėju Šarūnu Naku ir kultūros žurnaliste, redaktore, tekstų autore Kotryna Lingiene.Ved. Jogintė Bučinskaitė