Pasaulio 5. Branduolinėse derybose – į aklavietę stumiantys Irano reikalavimai

Šią savaitę Vienoje po penkių mėnesių pertraukos atnaujintos derybos su Iranu dėl branduolinės programos ribojimo. Tai buvo septintasis derybų turas po to, kai Jungtinių Valstijų prezidento postą perėmė Joe Bidenas. Kadangi Vašingtonas vadovaujant Donaldui Trumpui vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, dabar Jungtinės Valstijos derybose dalyvauja netiesiogiai.Birželį Teheranas įšaldė dialogą iš karto po to, kai buvo išrinktas ultrakonservatyvus prezidentas Ibrahimas Raisi. Dabar prie derybų stalo Teheranas sėdo su milžiniškais reikalavimais: atšaukti visas D. Trumpo administracijos įvestas sankcijas, užtikrinti, kad grįžęs Vašingtonas daugiau nepasitrauks.Iranas tikina, kad susitarimas – ranka pasiekiamas, bet Vakarai sutikti su Teherano reikalavimais neskuba. Derybininkai iš Europos – Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos sąjungos – po penkių dienų derybų grįžo į sostines pasitarti. Europos diplomatai sako – nusivylę, kartoja, kad iš Irano pasiūlymo neaišku, kokiu tempu ir kaip bus mažinama išplėtota branduolinė programa.Jungtinės Valstijos įžvelgia Teherano klastą: vilkinti derybas ir taip laimėti dar daugiau laiko branduolinės programos plėtrai.Apie tai, ar įmanoma atnaujinti 2015 m. branduolinį susitarimą kalbamės su dviem pašnekovais: Demokratijų gynybos fondo tyrimų instituto analitiku Beham Ben Taleblu ir Tarptautinės Krizių grupės analitiku Naysan Rafati.Ved. Živilė Raškauskaitė