Pasaulio 5. „NATO ežeras“. Ką Baltijos jūros regione keičia Švedijos narystė aljanse?

Prie NATO būstinės Briuselyje jau paruoštas vėliavos stiebas 32-ai aljanso narei Švedijai. Po daugiau kaip 600-ų dienų derybų, pažadų, kompromisų NATO vėliava pakils ir Stokholme - tai istorinis lūžio taškas šalyje, kuri du šimtus metų tikėjo, kad taiką ir saugumą geriausiai garantuoja neutralumas.Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Baltijos jūra dabar tapo NATO ežeru, o aljanso plėtrą bandžiusiam sustabdyti Vladimirui Putinui tai ženklas, kad pro NATO duris gali žengti visi, kurie to nori. Visgi kiti - santūresni. Po kelis šimtmečius deklaruoto neutralumo Švedijai gynybos srityje dar reikės pasidaryti namų darbų.Apie tai, kokių naudų aljansui ir pačiai Švedijai suteikia narystė NATO, ir kokios rizikos – pokalbis su Viltaute Zarembaite, buvusia „Atlantic Council“ analitinio centro bendradarbe, nagrinėjančia translatlantinį saugumą.Ved. Žygimantas Kapočius