Profiliai. Išvaizdos kultūra tarpukaryje: europietiškojo modernumo interpretacijos Lietuvoje

Riaumojantys, kvaitulingi, ūžiantys…Tai kelių pirmųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių apibūdinimai. Tuomet Europoje, vos kiek vėliau, įskaitant ir Lietuvą, ypač jos laikinąją sostinę Kauną, palaipsniui įsigali ypatingos meninės raiškos gyvensenos kultūra, fenomenas; gyvenimas pradėtas tapatinti su visais atžvilgiais ištaiginga, iki tol neįprastų estetinių nuostatų švente. Laidoje su hum. m. dr., Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniosiomis mokslo darbuotojomis, poniomis Gabija Surdokaite-Vitiene ir Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, šio instituto doktorante Viktorija Bruneizeryte ir hum. m. dr., Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiuoju metodininku-tyrėju, ponu Kęstučiu Šapoka kalbama apie stilių Art Déco - taip prancūzų kalba užrašomas trumpinys, kurio visas pavadinimas – Arts Décoratifs, į lietuvių kalbą verčiamas reiškia menus, kuriems būdingas išskirtinis išvaizdumas, itin raiški meninė forma, o stilistiniu atžvilgiu, pasak ponios Gabijos – tai unikalus prabangos daiktų stilius, itin greitai paplitęs vadinamojoje masinėje, populiarioje kultūroje. Ponas Kęstutis mini kokybiškai naują kapitalizmo vystymosi etapą, vadintiną fordizmu ir masinės kultūros eros pradžia. Ponia Lijana sako, kad priimta laikyti jog Art Déco Europoje plėtojosi kartu su kitomis avangardinėmis dailės kryptimis, o Lietuvoje ketvirtąjame dešimtmetyje modernizmas tik įsibėgėjo, Art Déco pozicijos vis dar buvo tvirtos. Laidos dalyvė Viktorija aptaria tuometinės moters ir aktorės įvaizdį. Išklausę visą laidą, be daugybės įdomių įžvalgų, sužinosite apie šio tarpukario stiliaus egzotiškumą, tautinį avangardą, portretinę fotografiją, kasdienių ir liturginių rūbų dekoro ypatumus ir tai, kad Art Déco terminas Lietuvoje kilo iš akademinės aplinkos.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skestonas