Profiliai. Personažų išvaizda prancūzų grožinės literatūros kūriniuose. II dalis

Laidoje profesorė ponia Genovaitė Dručkutė primena, kad Onorė de Balzako personažų išvaizda – jų socialinės, moralinės ir psichologinės tapatybės dalis. Dar kartą prisimenami broliai Gonkūrai, poeto Šarlio Bodlero aukštai vertintas Teofilis Gotjė. Pastarasis į moterį žvelgė kaip į meno kūrinį, o tapatybėje atrado dar vieną profilį - estetinį. Nors paties Bodlero lyrikoje neatrasime labai konkretaus, daiktiško moters išvaizdos aprašymo, sako profesorė, jo svarbiausiame kūrinyje „Piktybės gėlės“ (S.Gedos vertimas) ji dvejopa: šviesioji - angeliška, kūrybos įkvėpėja, motiniška, platoniška mylimoji, kuri asocijuojasi su aukso, sidabro, dieviškomis spalvomis ir kita moteris – tamsioji, kuri asocijuojasi su egzotiškų kraštų vaisių ir gėlių kvapu. Įdomus faktas tas, kad poeto kūrybos žinovai yra atradę jų prototipus. Viešnia atskleidė garbinanti XII-ąjį amžių; išgirsime jos cituojamų kūrinių, įdomių personažų išvaizdos palyginimų. Iš laidoje minimų autorių ir jų kūrinių, deja, tik nedaugelis buvo išverstų į lietuvių kalbą, gal netgi ne visi girdėti, o dalies jų aptarti nespėta...Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas