Radijo paskaitos 2013-11-12 14:05

Apie LDK valdovų šunis ir jų santykį su žmonėmis yra išlikę nemažai įvairios istorinės medžiagos. Duomenys apie tai, kaip žmonės elgėsi su gyvūnais, ką apie juos kalbėjo, daug byloja ir apie juos pačius, apie jų gyvenamą laikmetį.Antrasis pagal populiarumą LDK didikų augintinis po žirgo neabejotinai buvo šuo. Šunys nesitraukdavo nuo savo šeimininkų nei namuose, nei kelionėse, juo labiau – medžioklėse. Kambarinius šunis LDK valdantieji laikė jau nuo XIV a. Iki XVII a. pabaigos. Jie buvo valdančiojo sluoksnio moterų ir vaikų augintiniai, vyrai privačioje erdvėje kaip kambarinius traktavo savo elitinius medžioklinius šunis. Kokius šunis augino kunigaikščiai Kęstutis, Traidenis, Žygimantas Senasis ar karalienė Bona Sforca? Kokiais augintiniais garsėjo Stepono Batoro, Vladislovo Vazos rūmai? Kokių veislių keturkojai lydėjo į medžiokles Jogailą, Žygimantą Augustą? Kokia buvo kilmingųjų šunų priežiūra? Kokiais vardais didikai vadino savo numylėtinius? Apie visa tai sužinosite pasiklausę prof. humanitarinių mokslų dr. Raimondos Ragauskienės paskaitos „Žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.