Rytis Ambrazevičius: valdybų nariai – įmonės reputacijos sergėtojai | Blind spot #15

Ką reiškia būti valdybos nariu šiais laikais? Ar pakanka turėti sertifikatą ir „verslo patirties“? O gal reikia gerokai daugiau – gebėti prižiūrėti, analizuoti, bendrauti ir net atsilaikyti prieš politinį spaudimą?Apie tai kalbamės su Ryčiu Ambrazevičiumi, vadovaujančiu Baltic Institute of Coprporate Governance, kuris formavo valdybų kultūrą Baltijos šalyse. „Geros valdysenos paskirtis – sumažinti spaudimą vadovui ir atverti duris skaidrumui.“Kai prieš šešiolika metų Lietuvoje pradėtas kurti Baltic Institute of Corporate Governance, mažai kas tikėjo, kad įmanoma išauginti profesionalią valdybų kultūrą. Šioje „Akloji zona / Blindspot“ laidoje kalbamės apie tai, ką reiškia valdybos darbas šiandien, kuo jis skiriasi privačiame ir viešajame sektoriuose, ir kodėl nepakanka būti patyrusiu vadovu, kad taptum geru valdybos nariu. Valdyba, R.Ambrazevičiaus akimis, nėra patariamasis klubas ar pasyvi stebėtojų taryba. Ji yra įmonės reputacijos sergėtoja, atsakinga už tai, kad vadovo darbas būtų ne tik vertinamas, bet ir prižiūrimas. O tam reikia žinoti, kas yra vadovo darbas – ne teoriškai, o praktiškai. Ir turėti pakankamai skirtingų patirčių. Nes „kai vadovas ateina į valdybą, bet nemoka dirbti kaip valdybos narys, jis toliau elgiasi kaip vadovas. Ir tada prasideda mikro-vadyba.“Ypatingą dėmesį skiriame ir politinio spaudimo temai. Ambrazevičius atvirai kalba apie atvejus, kai politikai bandydavo daryti spaudimą įmonėms dėl paramos renginiams ar kitokios naudos. Bet aiškios ir viešos paramos taisyklės, pasak jo, tokias manipuliacijas sustabdo. „Jeigu norit paramos – aplikuokit kaip visi. Ir atsiskaitykit.“ Skaidrumas, kaip čia ne kartą kartojama, yra ne tik reputacijos pagrindas, bet ir apsauga vadovui.Kalbame ir apie asmeninę atsakomybę. Valdybos nariai atsako savo turtu. Jei prieš trejus metus padarytas sprendimas atnešė įmonei nuostolių – teks aiškintis. Todėl, anot pašnekovo, mokymasis tampa nuolatiniu procesu. Ypač šiuo metu, kai į valdybų darbotvarkę žengia temos, kurios prieš penkerius metus buvo laikytos „ne jų reikalas“ – tvarumas, kibernetinis saugumas, o dabar ir dirbtinis intelektas. „Dauguma valdybų apie dirbtinį intelektą kol kas tik girdėjusios. Bet kai nežinai, nebegali ir kelti iššūkių vadovybei. Tada tiesiog važiuoji užrištomis akimis.“Taip pat aptariame nevyriausybines organizacijas. Čia, Ambrazevičiaus teigimu, valdysena turi būti taikoma protingai – pagal organizacijos mastą, bet reputacija čia dar svarbesnė nei versle. Nes tai pagrindinis NVO turtas. „Aš galiu išeiti iš organizacijos, bet jos reputacija liks. Ir jei ji prasta – tai neišsiplauna.“Pokalbio pabaigoje Rytis Ambrazevičius išvardina, ką turėtų žinoti kiekvienas, ketinantis prisijungti prie valdybos: nuo gebėjimo vertinti vadovą iki supratimo apie strateginį planavimą, nuo kompetencijų įvairovės iki nuolatinės analizės, kuriai dažnai skiriama per mažai dėmesio. Smagaus klausymosi. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com