Rytis Juozapavičius apie tai, kaip neįstrigti "rūgščiame" pasaulyje ir apie išmoktą bejėgiškumą.| Blind spot #11

Ši citata tapo išeities tašku pokalbiui su Ryčiu apie tai, kaip veikia mūsų baimės, įpročiai ir – galbūt svarbiausia – vaizduotės stoka.Kalbėjomės apie, karo grėsmę, visuomeninį nuovargį. Apie tai, kodėl taip dažnai žinome, bet neveikiame. Ir kodėl net dešimtadalis pilietiškai aktyvių žmonių gali būti vilties užtaisas – jei tik leidžiam jiems veikti.Jeigu įkrenti į neigiamų naujienų srautą – ilgainiui ir pats pradedi skleisti jų “rūgštį”. Todėl reikia aktyviai ieškoti “šarmo”: gerų naujienų, prasmingų pokalbių, alternatyvų. Ir kartais – tiesiog tylos. Nes net kelių minučių ramybė gali priminti, kad viskas dar nepasibaigė.Ryžtas dažnai kyla ne iš plano, o iš veikimo momento. Pokalbyje skamba asmeninė istorija apie Ryčio močiutę, slėpusią žydaitę, buvusią partizanų ryšininkę. Ji neturėjo nei plano, nei profesinės kompetencijos, bet turėjo ryžto veikti – tai, pasak Ryčio, šiandien dažnai pamirštama.Vizija, pasak Ryčio, yra ne apie tikslų prognozavimą, o apie drąsą įsivaizduoti. Net jei tai reiškia piešti vaizdą, kuris ne visada racionalus. Nes be vaizduotės lieka tik reakcija. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com